1. O buvo šiek tiek žvarboka

Vėjas, draskąs medžių lapus, šią vėlyvą rudens popietę pagavo ne tik ąžuolo ar beržo lapelį. Tasai vėjas nešiojo ir paprastą, kiek palamdytą, rašalo dėmėmis nusėtą, languotą popierių. Ant pastarojo buvo didelėmis raidėmis išraitytas sakinys ,,Tam, kuris jį ras". Kiekviena ,,i" buvo padabinta smulkia širdele, tarsi rašiusioji būtų laiške sudėjusi savo sielą...

17.07.17 #1 in General Fiction