Description
*** Apsidairiau po kambarį ir sustingau. Mano akys sutojo ties žmogaus figūra. -Liam? -tyliai ir su aiškiai girdima baime ištariau. Siluetas sedėjo ant fotelio priešais lovą. -Nebijok Jasmine, - jis tyliai ištarė ir iš balso iš karto supratau, kad čia Liam. Nebijok? NEBIJOK!? Vidurį nakties sedi mano kambaryje ir sako nebijok! Mintyse sarkastiškai nusijuokiau, bet išorėje buvau rimta. -Ką tu čia veiki? - paklausiau ir po trumpos pertraukėlės pradėjo šnekėti. -Žinai Jasmine aš jau ilgą laiką jaučiu savyje keistus jausmus, kurių negaliu paaiškinti, - girdėjau kruopelytę liūdesio jo balse. Jis atsistojo ir lėtai pradėjo eiti prie manęs. - Aš niekaip negaliu pamiršti kas vos neįvyko, kai žiūrėjom filmą, - aš nurijau susidariusi gumulą gerklėje. -O kas vos neįvyko? -paklausiau nors ir pati žinau kas. Jis šyptelėjo ir jau buvo prie pat manęs. Atsisėdo ir artėjo link mano veido. Mus skyrė vos keli centimetrai. Aš sunkiai gaudžiau orą. Velniškai smarkiai norėjau jį pabučiuoti. Pajutau jo ranką sau ant liemens, bet nieko nesakiau, nes man tai patiko. -Nevaidink, kad neprisimeni. Ir nevaidink, kad nenori to pratęsti, - pasakė man tiesiai į lūpas ir kai nebeliko kur dar artėti... *** Ištrauka iš istorijos.
~Prologas~
