Description
Kristela tapo akla po stiprios nervinės traumos, kuri sukėlė glaukomą. Tuomet jai buvo vos keturiolika metų. Ji nepakeitė mokyklos, tačiau dėl neįgalumo sulaukė patyčių ir užgauliojimų. Kiekviena diena prilygo pragarui, bet per dvejus metus ji sugebėjo susigyventi su savo negalia. Merginai tapo nebesvarbu ką apie ją galvoja mokykloje, ji nebekreipdavo dėmesio ir toliau eidavo vedama savo geriausios draugės Miriam. Po dar metų, atrodė, kad kiti mokiniai pamiršo apie ją, bet vienintelis žmogus, kuris be priežasties prie jos prikibdavo, dar prieš nelaimę nesiliovęs kartinti jai gyvenimo, nenustojo to daręs. Kaip sakoma - po audros visada dairykis vaivorykštės. Per aštuonioliktą gimtadienį Kristela sulaukė to ko ketverius metus taip laukė. Pagaliau atsirado... donoras! ******************************* #73 in short story #71 in short story (2016/10/31) #28 in short story (2016/11/01)
☾Promo☽ (redaguota)
