2022 06 - 2022 09 Mergina, kuri visą gyvenimą norėjo būti normali ir svajojo apie pavojingus vyrus. Svajojo apie tai, kaip jie ją įsimyli ir jie gyvena ilgai ir laimingai. Vieną dieną Vikos noras išsipildo, ją pamilsta pavojingi vyrai, ji įsivelia į kupiną nuotykių, veiksmo ir skausmo pilną gyvenimą. Jai tenka priimti sunkius sprendimus ir vienai pakelti sunkias naštas, bet ar tikrai toks gyvenas yra toks kokio ji nori ir ar tikrai jis būna toks, kaip vaikiškose svajonėse? Ar ji iškęs brangių žmonių praradimą, ar ji iškęs mylimo žmogaus sukeltus skausmus, ar ji sugebės atlaikyti visas gyvenimo nesėkmes, ar sulauks tos ilgai lauktos pabaigos? Galiausiai ar ta pabaiga bus tokia kokios visi tikėjosi? Gal būt tai tik dar viena istorija, kurią sugalvojo jos fantazija ir viskas buvo tik pasaka?

*Ši istorija yra susijusi su "Sergėtoja". Veiksmas vyksta po trisdešimties metų, kitoje akademijoje, su kitais veikėjais. JEI NESKAITĖTE "SERGĖTOJOS" JUMS BUS SUNKU SUSIGAUDYTI* *Vampyrų pasaulis nebėra toks, kokiame gyveno Hilerija Von Vestorn. Raudonieji tebekariauja su grynakraujais, tačiau jie yra mažiausia grėsmė, kokia galėjo kilti vampyrams. Pasaulis susiskaldė, vampyrus kontroliuoja aukštesnės jėgos, kurias gaubia šešėliai ir tamsios paslaptys. Atėjo laikas, kai pasirodys nauja legenda, užkirsianti kelią karui ir kitiems pavojams.* Titanija - vampyrė užaugusi žmonių mieste, kelis kartus pakeitė globėjus, kurie nė nenutuokė, kas ji iš tiesų yra. Nors mergina žino apie savo prigimtį, jos tikroji šeima liko užmarštyje. Gavusi galimybę mokytis vampyrų akademijoje, Titanija galiausiai sužino, kad yra žmogaus ir grynakraujo vampyro vaikas, be to, atsiranda jos dėdė kilmingasis. Tačiau atskleista tiesa yra tik šydas, kuris slepia didžiules paslaptis. O ir pati Titanija savyje slepianti galingą elementą nėra vien tik vampyrė turinti žmogaus kraujo. Įsitvirtinusi tarp vampyrų ji atskleidžia savo tikrąsias jėgas.

Kam per ilgas visas skyrius iškart, skaitykite dalimis. Tam dalių skirstymas ir buvo padarytas:) Įsivaizduok, savo pirmąją meilę. Tą jausmą, kuris užplūsta pirmą kartą jums pasibučiavus, pirmą kartą prisipažinus meilėje. Užplūsta malonūs ir šilti jausmai.Tiesa? Atrodo jūsų pasaulis apsiverčia, tam tikra prasme viskas tampa tobula, nes žmogus, kurį tu myli tau jaučia tą patį. Bet tada kaip visada gyvenimo tikrovė tau trenkė per veidą. Neįmanoma gyvenime turėti vien laimingos meilės. Kiekviena meilės istorija neša ne tik savo džiaugsmą, bet ir savo negandas, barnius, nesutarimus, kova su pačiu savimi. Kad ir kaip norėtumėme laimingam gyvenimui neužtenka vien meilės. Neužtenka, jei nori išsaugoti save, neišduoti savo šeimos. Bent man neužteko. Ką darytum, jeigu paaiškėtu, kad asmuo, kurį myli visa savo širdimi nėra geras? Jis savanaudis, save keliantis aukščiau visų, kito kančia jam nieko nereiškia. Tiesa sakant dažniausiai jis ir būna tas, kuris nešą kančią kitiems. Ar mylėtum toliau asmenį, kuris gyvenime neturi nieko šventa? O gal vardan meilės atleistum jam viską, nes šio asmens netektis būtu per daug skaudi tau? Galiausiai pasirinktum ko šaukiasi tavo širdis ar savo artimuosius? Ka rinktumeisi ypač, kai tavo mylima pabaisa tau tai pat prisiekinėja meilę?

Tai antra knygos "Tamsa" dalis. Jaučiu, kaip tamsa mane apglėbė savo rankomis. Žinau, kad turiu atsitraukti, bet nepajėgiu ir jaučiu kaip mane ji vis labiau pasiglemže . Žvelgiu į pabaisą tamsos, kuri sako mane mylinti. Bandau vėl atsitraukti, pabėgti nuo jo, bet ne įšeina. Pabaisa toliau stipriai laiko mane, kad likčiau vien jo. Įkvėpiu bandau paklust proto balsui, bet širdis neleidžia. Jį myli pabaisą. Bandau toliau kovot karą su širdim nors matau, kad jį jau pralaimėjau. Štai dar ta pati pabaisa tyliai šnabžda man į ausį, jog myli, kad tik ji mane gali padaryti laiminga. Blogiausia, kad tai tiesa, be jo tikrai aš nebusu laiminga. Kai pamilsti, kurio neturėtum. Galiausiai tau tenka kovoti karą su pačiu savimi. Tu renkiesi proto balsą, bet kūnas ir širdis tave vis išduoda. Tai karas, kurio laimėti tu negali. Jei paklusi proto balsui pasmerksi save širdies skausmui. Jei paklusi širdžiai ir kūnui pasmerksi save sąžinės graužačiai ir savęs išdavimui. Tai gi ką geriau rinktis meilę ar pačią save? Ypač kai pabaisa naudojasi kieviena proga ir vilties kibirkštėle, kad liktum su juo.

Tai trečia knygos "Tamsa" dalis. Jo akys žvelgė tik jį ją. Jam ji buvo viskas. O aš tebuvau stebėtoja kenčiančia širdimi žinodama, kad jis niekada nebus mano. Aš vis sakiau, kad rasiu ir kažką, kas žvelgs į mane tokių žvilgsniu, kaip jis į ją, nes nepamilti to, kuris į tave taip žiūri neįmanoma. Deja taip ir neradau tokio žvilgsnio savininko. Netgi tas kur mylėjau pradingo iš mano akių praradęs mylimąją. Todėl nebegalėjau jo mylėti netgi iš tolo. Jo nebebuvo. O aš kentėjau dvigubai netekusi jų abiejų. Aš jį mylėjau, bet turėti negalėjau. Jis priklausė kitai. Kai galiausiai gavau progą jį turėti jis buvo ne tai, kas maniau ir aplink liko tik tamsa su blogiu.

„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su kita, o amžius besitęsiantys konfliktai tuoj peraugs ir į tikrą kovą mūšio lauke. Aplinkinių akimis Derenas matomas, kaip išdidus ir žiaurus valdovas. Dar jaunam vaikinui ant pečių užkrautas visos karalystės valdymas pasirodo neįkandama užduotis. Jo žmogiškumas laikosi įsikabinęs į jį tvirčiau nei jis pats mano. Neatskleistos paslaptys skaudina vis labiau ir labiau, o idealios šeimos portretas nebeatrodo, toks jau tobulas. Legendomis apipinto baltosios ugnies elemento valdytoja Nestija nusprendžia, jog atėjo laikas surasti savo dingusią senelę ir išsiaiškinti, kas nuo jos buvo nuslėpta. Tačiau vos spėjus pradėti didįjį jos gyvenimo nuotykį mergina ir jos draugai susiduria su mirtinais pavojais, kurie įsuka juos į kilmingųjų purvinus žaidimus.

Dorijos gyvenimas niekada nebuvo paprastas. Vaikystėje dėl vilkų užpuolimo ji neteko savo mamos. Ilgainiui mažas miestelis sugebėjo išsigelbėti nuo vilkų puolimų, bet tas įvykis visiems paliko pėdsaką. Tik Dorija jautė, kad tai nebuvo paprastas vilkų sužvėrėjimas. Visgi dėl patirtos traumos mergina ne tik giliai uždarė visą skausmą, tačiau ir negalėjo atsiminti, ką tą naktį iš tiesų regėjo. Netikėtai mokykloje pasirodę naujokai priverčia Doriją sugrįžti į praeitį ir suvokti, kokią paslaptį slepia į miestelį sugrįžę vilkai.

Netolima ateitis. Pasaulis ramus, nes jame nebevyksta karai ir kiti sukilimai. Dabar jį laiko tvirta drausmės ir taisyklių paisymo grandinė. Žmonės pamažu praranda savo laisvo pasirinkimo teisę. Jie tampa priklausomi nuo kitų. Viskas pasikeitė nuo tada, kai pasaulyje įsivyravo galinga valdžia. Jos atstovai vadinami Aukštesniaisiais, tačiau nė vienas nežino, kas jie tokie iš tikro ir kaip jie tapo pasaulio valdovais. Mjusei tai visada atrodė keista, bet žmonės jiems nesipriešino ir dievino Aukštesniuosius, nes jie sugebėjo sutvarkyti pasaulį. Deja, niekas nepaisė, kad valdžios surengti Žaidimai ir pramogos iš tiesų neša mirtį ir nelaimes, o pačių žmonių protai nebeleido jiems suvokti, jog jie tampa vergais. Galbūt Mjusei pavyks atskleisti Aukštesniųjų paslaptį ir parodyti jų tikrųjų veidus, kol jie visiškai nesužlugdė jų pasaulio. Du visiškai skirtingi, vienas kito nemėgstantys jaunuoliai sudalyvaus viename iš Aukštesniųjų Žaidimų ir pakeis visą pasaulio istoriją... Tai istorija apie ateitį, kurią valdo kur kas aukštesni sutvėrimai, o tavo poelgiai ir gyvybė priklauso nuo kitų. Tai istorija apie meilę, kuri atsirado iš neapykantos ir sugebėjo užaugti žiauriame pasaulyje...

Atiduodu duoklę fantastikai, todėl tai yra fantastinis romanas. 1 Knyga "Neprabudęs Kraujas" 2 Knyga "Prabudęs Kraujas" * * * Jei būtų kitas laikas ir kita vieta, Nebūtų monstro mano viduje, Kuris nagus galanda paslapčia Ir augina baisų troškulį lengva... ________________________________________ Kajai Relark buvo pranašaujama didi ateitis. Gimusi vienoje iš stipriausias galias turinčioje albų šeimoje, tačiau anksti netekusi tėvų, mergina privalėjo tapti savo karalystės valdove. Deja, iki šešioliktojo gimtadienio joje nepragydo tėvų kraujas, ji nepaveldėjo jų galių ir tapo tik paprasta, niekuo neišsiskirianti mergina. Pagal Eridės žemėje egzistuojančias taisykles, valdovo sosto negali užimti žmogus, neturintis apdovanoto kraujo, todėl į valdžią ateina Eštonai - kita albų atšaka. Jausdama nuoskaudą, kad kraujas ją išdavė, Kaja yra priversta nusigrežti nuo karališkojo gyvenimo. Deja, vieną dieną, kai jau buvo susitaikiusi su savo likimu, merginos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Į dienos šviesą iškyla slaptos užuominos, kad visgi jos kūne gyvena galia. Netikėtai mergina tampa baisingų padarų, gyvenančių Eridės žemėje, taikiniu, o susirūpinęs karalius, bijodamas dėl savo sosto, ima regzti planus, kaip atsikratyti merginos ir priverčia Kają sudalyvauti lenktynėse, kurios skirtos tik galių turintiems žmonėms. ________________________________________ Draudžiama kopijuoti! Konkurso: „Istorija, verta... knygos!" laureatė. Konkursą rengė - Maironio Lietuvių Literatūros Muziejus.

Antroji istorijos dalis. 1 knyga - "Neprabudęs Kraujas" 2 knyga - "Prabudęs Kraujas" 3 knyga - "Valdantysis Kraujas" ______________ Išgyvenusi nepaprastai sunkias lenktynes Kaja ir vėl priversta leistis į kelią, o nubudusi galia nepalengvina gyvenimo, o tik dar labiau viską apsunkina. Jos siela skyla į kelias dalis, vieni norai prieštarauja kitiem ir mergina nebesuvokia, kas ji iš tiesų yra. Ieškodama kelio į Urgatą ji bando atrasti ir save, negana to, ji puikiai jaučia, kad galia baigia ją pasiglemžti. Padėtį dar labiau apsunkina nejučia užgimę švelnūs jausmai Rėjui, kuris tarsi ištikimas karžigys, padeda įveikti visas kliūtis. Nepaisant visų užklupusių sunkumų, Kaja negali nusigręžti nuo savo gimtosios karalystės Svazilando ir pasislėpti saugiame prieglobstyje. Teisybės ištroškusi siela neleidžia jai pamiršti Eštonų šeimos ir jų nuodėmių padarytų prieš jos šeimą ir visus karalystės žmones... Tačiau ar jai pavyks pasiekti teisingumą nepasmerkiant savęs juodai istorijai, kuri kartojasi šimtmetis po šimtmečio?